Tarpžvaigždinė kometa 3I/ATLAS : vienintelis mūsų Saulės sistemos lankytojas

Kometos visada žavėjo žmoniją, jos staiga pasirodydavo naktiniame danguje ir sukeldavo tiek susižavėjimą, tiek paslaptį. Tarp šių dangaus svečių kai kurie kilę iš už mūsų Saulės sistemos ribų, suteikdami unikalią galimybę ištirti medžiagas, susiformavusias kituose žvaigždžių aplinkose. Kometė 3I/ATLAS, atrasta 2025 m. liepos 1 d., yra trečiasis interstelinės kilmės objektas, kurį iki šiol buvo identifikuota, po 1I/ʻOumuamua 2017 m. ir 2I/Borisov 2019 m. Šis straipsnis tiria interstelinės kilmės kometų pobūdį, apžvelgia 3I/ATLAS atradimą ir nagrinėja jos unikaliąsias savybes.

Interstelinės kilmės kometos: žinutės iš kitų pasaulių

Interstelinės kilmės kometos yra dangaus kūnai, kertantys mūsų Saulės sistemą, tačiau jų kilmė yra už jos ribų. Jų hiperbolinė trajektorija rodo, kad jos nėra gravitaciškai susijusios su Saule, todėl jos skiriasi nuo tradicinių kometų. Iki 2017 metų nebuvo užfiksuotos jokios interstelinės kometos. Pirmoji – 1I/ʻOumuamua, atrasta 2017 m. spalio mėn., pasižymėjo neįprasta išilginta forma ir matomoje koma nebuvimu, keliant daug klausimų apie jos pobūdį. 2019 m. 2I/Borisov buvo identifikuota, atrodė labiau kaip įprastos kometos su uodega ir pastebimu kometiniu aktyvumu.

3I/ATLAS atradimas

Liepos 1 d. 2025 m., ATLAS sistema (Asteroid Terrestrial-impact Last Alert System) aptiko naują objektą danguje. Pradinės stebėjimo įžvalgos atskleidė hiperbolinę trajektoriją, patvirtinančią jos kilmę interstelinę. Pavadinta 3I/ATLAS, ši kometa greitai tapo astronominės bendruomenės dėmesio objektu. Vėlesnės analizės nustatė jos amžių apie 7 milijardus metų, tai būtų seniausia kada nors stebėta kometa, kuri į Saulės sistemos formavimą įventą apie 3 milijardus metų anksčiau.

3I/ATLAS savybės

3I/ATLAS branduolys įvertintas apie 10 kilometrų skersmens, tai žymiai didesnis nei ankstesni intersteliniai objektai. Jo santykinis greitis prie Saulės yra apie 60 km/s (maždaug 215 000 km/h), pakankamas išvengti Saulės gravitacinės traukos. Artėjant prie Saulės, kometa rodo augantį aktyvumą: jos koma, dujų ir dulkių debesys, supantys branduolį, plečiasi, o jos uodega ilgesnė. Šie reiškiniai kyla dėl ledų sublimacijos, esančių branduolyje, Saulės šilumos įtakos.

Trajektorija ir matomumas iš Žemės

3I/ATLAS pasieks perihelį – savo orbitoje artimiausią Saulės tašką – 2025 m. spalio 29 d., at ~1,357 astronominių vienetų (203,2 milijonų kilometrų). Jis praplūs Žemę gruodžio 2025 m., at ~167 milijonų mylių (269 milijonų kilometrų). Nors jo dabartinis matomumas vertinamas apie 16,7 magnitudę, todėl jis matomas tik galingais teleskopais, jo šviesumas gali didėti, artėjant prie Saulės. Prancūzijoje mėgėjų astronomai su teleskopais galėtų bandyti jį stebėti aušros metu lapkričio ir gruodžio mėnesiais, priklausomai nuo jo šviesos raidą.

Svarba mokslinei interstelinėms kometoms

3I/ATLAS tyrimas suteikia vertingą galimybę suprasti sudėtį ir formavimo procesus kitų nei mūsų Saulės sistemos planetinių sistemų. Interstelinės kometos laikomos jų kilmės sistemų liekanomis, išsaugančiomis fizinių ir cheminių sąlygų, buvusių tuo metu, informaciją. Išanalizavus 3I/ATLAS sudėtį, mokslininkai tikisi gauti užuominų apie įvairovę planetos formavimo aplinkų galaktijoje.

Progresuojančios stebėjimo gairės

Viso pasaulio astronomai toliau stebi 3I/ATLAS naudodamiesi įvairiais žemės ir kosminiais teleskopais. Numatoma atlikti spektrinius stebėjimus, kad išsamiai ištirtumėte jo cheminę sudėtį. Be to, vykdomi darbai, skirti modeliuoti jo ateities trajektoriją ir įvertinti jo galimą ryškumą, siekiant parengti optimalią stebėjimo kampaniją. Tarptautinis bendradarbiavimas yra būtinas, norint išnaudoti šią išskirtinę galimybę studijuoti interstelinį svečią.

Apibendrinant, kometa 3I/ATLAS atveria langą į paslaptis apie planetinių sistemų formavimą už mūsų pačių Saulės sistemos ribų. Jos išsami studija gali praturtinti mūsų supratimą apie pasaulių įvairovę, kuriuos užpildo mūsų galaktika, ir, be to, apie mūsų pačių kosmines kilmes.